Žmonės mokėsi gaminti ir naudoti stiklą tūkstančius metų, tačiau statybinių stiklo medžiagų kūrimas per pastaruosius 1000 metų buvo gana lėtas. Tobulėjant šiuolaikiniam mokslui ir technologijoms bei stiklo technologijoms, gerėjant žmonių gyvenimo lygiui, statybinio stiklo funkcija nebėra tik atitikti apšvietimo reikalavimus, bet ir turėti tokias charakteristikas kaip reguliuojama šviesa, šilumos izoliacija, sauga ( Neperšaunamas, apsaugantis nuo vagysčių, atsparus ugniai, atsparus spinduliuotei, elektromagnetinių bangų trukdžiams), meninis dekoravimas ir kt. Nuolat didėjant paklausai, atsirado naujų stiklo formavimo ir apdirbimo metodų pokyčių.
Šiais laikais sukurtos naujos technologijos, tokios kaip tarpsluoksnis, grūdintas stiklas, jonų mainai, glazūruota apdaila, cheminis terminis skilimas, katodinis purškimas, kurios sparčiai padidino stiklo naudojimą statybose ir tapo trečia pagal dydį statybine medžiaga po cemento ir plieno.